APIE MUS
ISTORINIAI XVII a. RŪMAI
Istorijos intrigų pasaulis įtraukia. Jeigu gerai įsiklausysite, išgirsite, ką šnabžda sienos elegantiškuose mūsų kambariuose. Jos prisimena komplimentus, kuriuos ano meto Lietuvos intelektualei grafaitei Sofijai Tyzenhauzaitei žarstė Rusijos imperatorius Aleksandras I. Įspūdingos freskos saugo prisiminimus apie Prancūzijos imperatoriaus Napoleono garbei surengtą Vilniaus didįjį pokylį. Romantiškos, net kelių šalių likimams svarbios tokių susitikimų akimirkos neišnyksta – jos atsikartoja, grįžta į šias dienas ir palieka gražiausius prisiminimus ateičiai.
Pirmasis rūmų steigėjas buvo Lietuvos pažiba, kariuomenės vadas Mykolas Kazimieras Pacas. Vienas geidžiamiausių jaunikių šalyje, įtakingas politikoje, bebaimis kare ir tikras džentelmenas moterų draugijoje. Nugalėjęs Maskvos armiją, sustiprinęs Vilniaus gynybą, garsus kariuomenės vadas pasamdė puikius italų menininkus, kad suprojektuotų ir dekoruotų įspūdingus rūmus. Tie patys architektai, skulptoriai, dailininkai kūrė ir kitus Lietuvos baroko šedevrus – Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei Pažaislio vienuolyno ansamblį.
Skulptūromis ir lipdiniais rūmus papuošė vienas svarbiausių XVIII amžiaus pabaigos Europos baroko stiliaus skulptorių – italas Giovanni Pietro Perti. Freskas rūmams paliko italų tapytojas florentietis Michelangelo Palloni.
Anuomet Pacų rūmuose apsistoję valdovai, vyskupai, bajorai ir šalies aukštuomenė, taip pat garbingiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės svečiai – Rusijos caras Petras I, Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, Rusijos imperatorius Aleksandras I, Lenkijos karalius ir Lietuvos kunigaikštis Jonas Sobieskis bei daugybė kitų – žavėjosi jų didybe ir meniška atmosfera.
Viešbutis PACAI šiandien – jausminga patirčių oazė, žavingos prabangos atmosfera. Lengva pamėgti viešbučio architektūrą, subtilų dizainą, kur išsilieja santūrios Baltijos spalvos, ir svajingus meno kūrinius. Sumanūs viešbučio architektai, restauruodami rūmus, išplėtė senąjį pastatą. Po rekonstruotu barokiniu stogu šiandien – penki aukštai, šimtas keturi kambariai. Ilsėtis svečiai gali uždarame kieme ir ramybe dvelkiančiame SPA. Ypatingų skonių siūlo viešbučio restoranas ir baras "PACAI". Verslo susitikimams paruoštas konferencijų centras, turintis keturias susitikimų sales.
ARCHITEKTŪRA
SAULIUS MIKŠTAS
Šių dienų viešbučio architektas Saulius Mikštas senųjų rūmų pastate išlaikė autentiškas detales, išsaugojo vidinį kiemą ir arkas. Elementų, pasakojančių apie įspūdingą praeitį, – pilni rūmai. Mistika alsuojantys laiptai, kruopščiai, saugant kiekvieną lopinėlį, atidengtos istorinės sienos, autentiškomis baroko freskomis puošti kambariai, restauratorių rasti ir atgaivinti artefaktai bei specialus apšvietimas, paryškinantis baroko jausmą. Jį lengvai rasite grakščiose įėjimo arkose ar Rubenso formas primenančiose atraminėse kolonose. Istorinė rūmų dalis restauruota parengiant išsamų architektūrinių rekomendacijų planą, atkuriant baroko detales, nepažeidžiant tradicinės aplinkos, kompozicinės pusiausvyros ir monumentalaus santykio su supančia aplinka. Subtilūs ornamentai atkartoja tipinę kiemo arkados formą, o tvarkingas fasado siluetas kuria istorinio pastato foną.
INTERJERO DIZAINAS
INDRĖ BARŠAUSKAITĖ IR GRETA VALIKONĖ
Viešbučio interjero dizainas atveria dar vieną įspūdingą patirtį – praeities ir dabarties draugystę. Išmaniai sujungtos, jos kuria modernų pasakojimą šių dienų žmonėms. Viešbutis yra daugelio kūrybinių vizijų sintezė, pasireiškianti per dabartinį Lietuvos ir Baltijos šalių kultūros unikalumą. Dizainerių komanda aiškiai nustatė keletą tikslų ir vizijų, kurios buvo išreikštos dizainu, tai: dėmesys istorinei pastato praeičiai, praeities ir dabarties santykio atradimas, dėmesys harmoningai ir jaukiai meniškai atmosferai, žinios apie baltų kultūrą siuntimas. Dauguma erdvių yra XVII a. pabaigos, todėl atkreiptas dėmesį į istoriją tiesioginiu būdu: visos esamos freskos ir unikali sienų tekstūra išsaugotos ir akcentuotos naudojant apšvietimą. Mistinė laiptų erdvė su atidengtomis senovinėmis sienomis, kambariai su autentiškomis freskomis, istoriniai radiniai įvairiose erdvėse – tai galingiausi vizualiniai ženklai, bylojantys apie pastato praeitį. Vyraujantis dizaino stilius – šiuolaikinė klasika, išlaikyti pagrindiniai klasikinio stiliaus bruožai – elegancija, medžiagų grynumas ir detalių žavesys. Atkurti daiktai iš praeities derinami su moderniais ir egzistuoja kartu harmonijoje arba kontrastuoja. Judant praeities ir dabarties interjero erdvėse, sukurta autentiška šiuolaikiškumo išraiška. Interjero spalvų paletė grindžiama įvairiais metų laikais vyraujančiais gamtos atspalviais, o viešbutyje esančiais meno kūriniais siekiama atspindėti skirtingų metų laikų Baltijos regione spalvas.
Nėra tiesioginio kultūros, kraštovaizdžio ar tradicijų vaizdavimo – tiesiog santūri, konceptuali ir meniška jų išraiška per detales.
